Kauno žodynas
Tai kaunietiškų žodžių, asociacijų, dviprasmybių rinkinys, Kauno simbolių, vietų ir įvaizdžių archyvas.
Kai kurie žodžiai vartojami vis rečiau, kai kurie sukelia prisiminimus, o dalis tapę natūraliais kaunietiško gyvenimo akcentais.
Norite prisidėti? Susipažinkite su žodyne nugulusiais žodžiais ir pasiūlykite savąjį.
25-mečio turgus
1. Žymus Kauno turgus, veikiantis nuo sovietmečio, šiuo metu žinomas kaip Dainavos turgavietė. Iki 1990 m. dabartinė Kovo 11-osios gatvė buvo LTSR 25-mečio prospektas, nuo jo ir kilo turgavietės pavadinimas.
| Sovietmečiu 25-mečio turguje galėjai gauti geriausių džinsų. Aišku iš po skverno!
Aura
1. Kaune įsikūręs pirmasis profesionalus, tarptautinis šiuolaikinio šokio, scenos meno teatras Lietuvoje.
| Auros spektakliuose labai gera aura!
2. Bioenergetinis laukas, supantis žmogaus kūną. (LKŽ)
Argentinka
1. Žaliakalnio kvartalas, ribojamas Širvintų 2-ojo tako, Širvintų ir Jonavos gatvių.
Teritorija susiformavo tarpukariu. Kaip ir kaimyninės Brazilkos atveju, sakoma,
kad pavadinimas kilo dėl iš Argentinos grįžusių lietuvių, pradėjusių kurtis šiame
kvartale.
| Vakar ant šlaito Argentinkoje stebėjom saulėlydį virš Neries.
2. Argentina – antra pagal dydį Pietų Amerikos valstybė.
Banga
1. 1928 metais Žaliakalnyje, Aukštaičių g. 9, įkurtas kino teatras (pirminis pavadinimas „Palladium“), kuriame buvo įrengta per 200 vietų, tačiau stigo kitų patogumų, tad jis labiau laikytinas ne kino teatru, o sale kino filmams rodyti. 1940 metais nacionalizuotas, pastato funkcija pasikeitė (jame buvo įsikūrusios dirbtuvės, mokykla, kitos įstaigos).
| Gaila, kad Bangą uždarė! Man taip patiko jų lauko tualetas.
2. Radiotechnikos gamykla (Kauno radijo fabrikas) Žaliakalnyje, veikusi 1953–1995 metais, o 1980 metais pervadinta į „Bangą“. Buvo įsikūrusi nebaigtoje statyti Kauno mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (dabar bazilikoje), vėliau plėtėsi, iškilo nauji gamybiniai bei administraciniai pastatai. Joje gaminti radijo imtuvai, magnetolos, radiolos, televizoriai. Garsiausia produkcija tapo „Šilelio“ televizoriai.
| Bangos Šilelį galiu grybaudamas pasiimti į miškelį.
3. 1987 metais įkurtas Lietuvos televizijos technikos gamybinis susivienijimas „Banga“, kurį sudarė gamyklos „Banga“ padaliniai.
| Jūros bangą sudaro lašeliai, o mūsų Bangą – darbininkai!
4. Vėjo, laivo ar ko kito sukeltas slenkantis vandens kauburys, vilnis; ritmiškai sklindantis judesys fizinėje terpėje. (LKŽ)
Bitė
1. Legendinė miesto senbernarė, kurios šeimininkas buvo Algimantas Bakas. Bitė garsėjo vaikų, viščiukų ir kačių gelbėjimu, savarankiškai važinėjo miesto transportu ir įsikandusi pintinėlę keliaudavo į turgų. 2019 metais šalia Žaliakalnio turgaus pastatyta Bitės atminimą įamžinanti skulptūra (aut. Lukas Šiupšinskas).
| Šiandien troleibuso vairuotojas piktas ant visų, tik ne ant Bitės.
| Atbėga Bitė su prekių krepšeliu dantyse.
2. Medų nešantis vabzdys (Apis mellifica). (LKŽ)
Boškė
1. BO („Blue Orange“) baras, nuo 1994 iki 2019 m. veikęs Muitinės gatvėje, savo veiklą atnaujinęs 2020-aisiais. Viena populiariausių vietų tarp studentų.
| Po paskaitų į Boškę?
Brazilka
(anksčiau – kur kas siauresnės jos vietoje ėjusios Utenos g. atkarpos) gatvių. Tarpukariu
dėl būstų trūkumo šioje vietoje pradėjo kurtis skurdžiai gyvenę miestiečiai, namus statęsi
iš rąstų, kartono, šiferio ir kitų įvairių medžiagų. Tokios buveinės kartu su chaotišku
teritorijos užstatymu ėmė priminti Brazilijos didmiesčių varguomenės gyvenamuosius
kvartalus – favelas. Kita teorija teigia, kad pavadinimą lėmė čia besikūrę iš Brazilijos
grįžę emigrantai.
| Neturint pinigų, teko įsikurti Brazilkoje.
2. Brazilija – didžiausia Pietų Amerikos valstybė.
Centrinis purvynas
1. Centrinis bulvaras, dabartinis V. Krėvės prospektas Dainavos mikrorajone. Sovietmečiu šis bulvaras vietinių gyventojų buvo pramintas Centriniu purvynu. Naujakuriai į naujai pastatytus daugiabučius kelti nesutvarkius aplinkos, neįrengus šaligatvių ir pėstiesiems pritaikytos infrastruktūros, tad teritorijoje telkšojo balos, namus supo purvynai, o dalis teritorijos senųjų gyventojų net buvo naudojama ganykloms.
| Praniuk, kur tavo antras batukas? – Pamečiau Centriniam purvyne.
Daina
1. Kaune, Savanorių prospekte, buvęs kino teatras. Suprojektuotas architekto Stasio Kudoko ir inžinieriaus Antano Breimerio, atidarytas 1936 metais, vėliau nacionalizuotas, bet pirminę funkciją išlaikęs viso sovietmečio metu. Nepriklausomybės laikais jo vietoje veikė kilimų parduotuvė, vėliau pastatas apleistas. 2021 metais parduotas įmonei „Mūsų daina“.
| Mano seneliai eidavo į Dainą filmų žiūrėti, o aš – kiliminės dangos pirkti.
2. Nedidelis liaudies arba individualiosios kūrybos žodinis muzikos kūrinys. (LKŽ)
Fontanas
1. 1980-aisiais Laisvės alėjos pertvarkos metu įrengtas mažosios architektūros objektas, tapęs vienu svarbiausių miesto ir pėsčiųjų gatvės simbolių, pasimatymų vieta. Fontanas rekonstruotas ir vėl visuomenei atvertas 2020 metais.
| Pirmą nuotrauką albume randu prie Fontano kartu su pliušiniais meškinais.
| Tiesiog nusiųsk SMS Fontanui ir jis pagros kokią tik nori dainą.
2. Dėl slėgimo trykštanti čiurkšlė; srovė, srautas. (LKŽ)
Kaunastika (Kaunastic)
1. Fantastika Kaune. Tai naujadaras, gautas sujungus žodžius „Kaunas“ ir „fantastic“ (angl. k.), kurį sumanė leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ redaktoriai Kotryna ir Kęstutis Lingiai, Kauno turizmo informacijos centro pavadinimo santrumpą „Kaunas TIC“ perskaitę kaip „Kaunastik“.
| Buvo baigta rengti nominacinė byla dėl modernistinės tarpukario architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kokia kaunastika!
Kaunistika
1. Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) kraštotyros skaitykla, informacijos išteklių apie Kauną ir kauniečius rengėja bei skleidėja.
| Jei tik noriu patikrinti kurią nors Kauno žodyno reikšmę, einu į Kaunistikos skyrių.
Kompotas
1. Žaliakalnyje esantis kvartalas, ribojamas Kriaušių, Obuolių, Vyšnių bei Vaisių gatvių. Dėl gatvių pavadinimų ir jose gausiai augančių medžių tarpukario tapytojas Jonas Šileika šį kvartalą žaismingai pakrikštijo Kompotu.
| Gyvenu Kompoto pradžioj, Obuolių gatvės kairėje.
2. Saldus valgis iš vaisių ar uogų, išvirtų vandenyje su cukrumi. (LKŽ)
Komunarkė
1. Vietovė su dviem tvenkiniais K. Baršausko gatvėje, buvęs Kauno tvirtovės centrinių įtvirtinimų redutas. Po Pirmojo pasaulinio karo atoki vieta naudota vykdyti mirties bausmėms. 1926 m. už antivalstybinę veiklą čia buvo sušaudyti keturi komunistinio judėjimo veikėjai (komunarai), dėl ko sovietmečiu ši vieta turėjo simbolinę ideologinę reikšmę. Buvusiuose grioviuose pokariu atsiradę tvenkiniai tapo mėgstama vietos gyventojų žvejybos vieta.
| Komunarkėje niekas nekimba.
Laisvė
1. Laisvės alėja – 1,621 km ilgio pagrindinė Kauno miesto gatvė Naujamiestyje, suformuota XIX amžiuje. Po 1982 metų rekonstrukcijos didžioji jos dalis paversta pėsčiųjų gatve. Populiari susitikimų ir pasivaikščiojimų vieta.
| Geriausias spurgas gali rasti Laisvėje.
| Pirmą kartą pasibučiavau Laisvėje prie Fontano.
2. Laisvės paminklas – 1921 m. Juozo Zikaro sukurta skulptūra, nuo 1928 m. stovinti Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Sovietmečiu iš viešosios erdvės pašalinta, atstatyta tik 1971-aisiais, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto metinių proga.
| Stovėk, kaip stovi Laisvė.
3. Subjekto galėjimas reikšti savo valią, įsisąmoninus gamtos ir visuomenės dėsnius; nepriklausomybė, nebuvimas apribojimų, varžančių visuomeninį-politinį gyvenimą. (LKŽ)
Mažasis Paryžius
1. 1990 m. įkurta K. Donelaičio g. 42-1 veikianti kavinė-baras, pirmoji mieste gavusi licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais.
| Mažajame Paryžiuje kabantys paveikslai yra nutapyti paties šeimininko.
2. Tarpukariu dėl savo modernios architektūros, iš šio miesto atsklisdavusių madų bei kultūrinio centro statuso taip buvo pramintas Kaunas. Paryžiuje studijavo ir daug Kaune veikusių lietuvių studentų.
| Architektūra Mažajame Paryžiuje išskirtinė ir moderni, čia taip pat gausu bohemiškų vietų.
Menkė
1. Šalia Kauno menininkų namų pastato esantis skveras, kuriame įkurdintos tėvo ir sūnaus Antinių skulptūros. Dažna susirinkimų, pasisėdėjimų, pagulėjimų vieta.
| Menkė vėl nusėsta jaunimo.
2. Plėšri jūrų žuvis; vėgėlė. (LKŽ)
Metropolis
1. Dab. Laisvės al. 68 / S. Daukanto g. 19 nuo XIX a. pab. veikęs viešbutis su restoranu. Pastatas išsiskiria piramidės formos bokšteliu. Tarpukariu tai buvo viena pagrindinių kultūrinių ir bohemos susitikimo erdvių, kurioje vykdavo koncertai ir renginiai.
| Metropolyje, kur dabar valgom picą, XX a. pradžioje vakarienių metu galėdavai klausytis gyvos muzikos – čia yra groję italų ir rumunų orkestrai.
2. Tarpukariu dabartinio Kauno Dramos teatro vietoje (Laisvės al. 71) veikęs kino teatras „Metropolitain“, pastatytas 1928 m. pagal Vladimiro Dubeneckio ir Klaudijaus Dušausko-Duž projektą. Tai vienas pirmųjų specialiai kino filmams rodyti skirtų pastatų Kaune. Po kelių įvykdytų rekonstrukcijų jo fasadas buvo pakeistas ir originalių detalių neišliko.
| Gavęs atlyginimą, skubėdavau į Metropolitain pasižiūrėti filmo. Čia bilietai vieni brangiausių, bet ir kėdės – vienos patogiausių.
3. Didžiausias provincijos arba valstybės miestas, svarbiausias kultūros, ekonomikos centras. (lietuviuzodynas.lt)
Orbita
1. Sovietmečiu Laisvės alėjoje veikusi viena populiariausių Kauno kavinių ir naktinis baras, atidaryta 1940 metais. Bohemiška, ekskliuzyvinė vieta, kurioje būdavo rodomi erotiniai filmai.
| Pasak kelių kalbintų vyrų, įdomiausi filmai rodomi ne kino teatruose, o Orbitoje.
2. Vienos iš karuselių, veikusių Vytauto parke, pavadinimas. Išmontuota 2020 metais.
| Orbitoje visiems apsisuka galvos.
3. Planetų ir kitų dangaus kūnų, dirbtinių palydovų bei kosminių laivų kelias, kuriuo jie skrieja aplink centrinį kūną. (LKŽ)
Pasimatymas
1. Sovietmečiu Kaune, Dainavos rajone veikusi kavinė-restoranas.
| Tavo tėvas buvo tikras džentelmenas – atnešė man gėlių, paėmė už rankos, bet per pirmą pasimatymą net į Pasimatymą nenusivedė.
2. Iš anksto susitartas susitikimas. (LKŽ)
Planeta
1. Kaune, Vytauto prospekte, veikęs kino teatras, suprojektuotas architekto Jono Navako, statytas 1964–1966 metais. Paskutinis filmas jame parodytas 2006-aisiais.
| Pamenu 2006-ųjų sausį, kai kartu šaltoj Planetoj žiūrėjom paskutinį ten rodytą filmą „Narnijos kronikos“.
2. Didelis kosminis kūnas, skriejantis aplink žvaigždę. (LKŽ)
Prisikėlimas
1. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika (Prisikėlimo bažnyčia), 1933–1940 metais statyta
pagal Karolio Reisono parengtą projektą. Per Antrąjį Pasaulinį karą konfiskuota, sovietmečiu
joje įkurta Kauno radijo gamykla. Nepriklausomybės metais šventovė grąžinta tikintiesiems,
2004-aisiais pašventinta. Bazilika yra pagrindinė miesto dominantė, reikšmingiausias
sakralinės architektūros pavyzdys tarpukario Lietuvoje.
| Nori užlipt ant Prisikėlimo stogo?
2. Terminas, kuriuo įvairiose religijose vadinamas prisikėlimas iš numirusiųjų, kai siela
sugrįžta į buvusį kūną arba miręs žmogus sugrįžta į gyvenimą. (LKŽ)
Trikampis (Bermudų trikampis)
1. 1983–1988 m. Dainavos rajone tarp Taikos, Pramonės prospektų ir Draugystės gatvės iškilęs trikampio formos, sudėtingo plano kvartalas. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo eismo triukšmo, gyvenamosios patalpos orientuotos į vidinę kvartalo pusę. Tiksli pavadinimo genezė nėra aiški, tačiau manoma, kad dėl painaus pastatų tinklo, vidinių kvartalo gatvių sukimosi ratu jame lengva paklysti, ir tai kelia asociacijas su Atlanto vandenyne esančiu Bermudų trikampiu.
| Bermudų trikampy GPS tiesiog neveikia, tik patyrę taksistai gali rasti kelią.
2. Trijų kampų figūra. (LKŽ)
Tulpė
1. Iki 2003 metų Laisvės al. 45 gyvavusi kavinė, anksčiau buvusi „Konrado“ kavinė-cukrainė. Tarpukariu mėgta inteligentijos, menininkų apsilankymų vieta, viena ilgiausiai veikusių kavinių Kaune.
| Tulpėj ir vėl gėrėm kavos.
2. Lelijinių šeimos darželių gėlė. (LKŽ)
Santaka
1. Vakarinėje Kauno Senamiesčio pusėje esanti teritorija prie Nemuno ir Neries upių santakos, taip pat Nemuno ir Neries susiliejimo vieta.
| Santakoje susirinko gausi minia žmonių paklausyti popiežiaus maldos.
2. Dviejų upių sutekėjimo vieta. (LKŽ)
Skalsa
1. Miesto centre 1970–2005 m. veikusi maisto prekių parduotuvė, dėl strateginės savo vietos Laisvės alėjos sankirtoje su Vilniaus gatve ir Savanorių prospektu tapusi svarbiu neformaliu vietos ženklu skiriant susitikimus bei pasimatymus.
| „Kur susitinkam?“ – „Kaip visada, prie Skalsos.“
| Skalsoje – vėl eilė prie mėsos.
2. Didelis kiekis, gausumas, apstumas. (LKŽ)
Slabodkė
1. Vilijampolė – Kauno dalis, esanti dešiniajame Neries ir Nemuno krante, prie miesto prijungta 1919 metais. Teritorija anuomet vadinta (Vilijampolės) Slabada, tad Slabodkė yra sulietuvintas slaviškas mažybinis variantas.
| Antrojo pasaulinio karo metais Slabodkėj buvo įkurtas žydų getas.
Soboras
1. Naujamiestyje esanti Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, pastatyta 1895 metais. Cariniu laikotarpiu priklausė Rusijos imperijos karinėms žinyboms ir buvo pavadinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo soboru, 1919 m. perduota Kauno karinei įgulai. Sovietmečiu, nuo 1962-ųjų, bažnyčia buvo paversta Dailės muziejaus filialu ir tik 1991 m. grąžinta katalikų bendruomenei.
| Per laidą pasakojo, kad Soborą tarpukariu svarstyta nugriauti, nes jis buvo carinės Rusijos galios simbolis.
2. Didelė ar svarbiausia miesto, vienuolyno cerkvė. (LKŽ)
Stumbras
1. Skulptorės Daliutės Onos Matulaitės 1979 m. sukurta bronzinė skulptūra „Stumbras“. Šis gyvūnas Ąžuolyne atsirado neatsitiktinai – stumbras anuomet buvo vaizduojamas Kauno herbe. Skulptūra įrengta su architekto Alvydo Sasnausko pagalba.
| Ant Stumbro vėl bandė užlipti paaugliai.
2. Viena didžiausių stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyklų Baltijos šalyse, įsikūrusi K. Būgos g. 7, veikianti nuo 1906 metų. Sovietmečiu degtinės fabrikas buvo sujungtas su M. Velykio likerių fabriku „Stumbras“, taip įtvirtinant šį pavadinimą.
| Nežinau, kas stipriau – Stumbras ar stumbras.
3. Stambus laukinis žinduolis, panašus į jautį (Bison bonasus).
Venera
1. Pirmasis Lietuvoje veikęs striptizo klubas, atidarytas 1996 metais. Buvo įsikūręs netoli Savanorių prospekto, radijo gamyklos kultūros rūmuose „Šilelis“.
| Vakar Veneroje kosmosas kiek žmonių buvo!
2. Aušrinė, Vakarinė – Saulės sistemos planeta; antra pagal nuotolį nuo Saulės ir artimiausia Žemei vidinė planeta. (LKŽ)
Vitebskas
1. 1980 m. pastatytas prekybos centras Kalniečių mikrorajone. Projekto autoriai – architektai V. Juršys ir V. Paipalas.
| Greitai nubėgsiu į Vitebską kiaušinių ir grįžus iškepsiu blynų.
2. Miestas Baltarusijoje, Vitebsko srities ir rajono centras.